Visdar bekankinanti meilė.paskutinis mano rašytas laiškas 2010 m. kovo 6 d.,šeštadienis. 
Taip aš dar tave myliu,visa širdimi.Sunku tavęs nematyti, sunku būti ne kartu, negalėdama tavęs bučiuoti ir liesti, aš kaskart liūdžiu. Tad būkime kartu nors sapne, bet tik mudu abu.Bet tai tik sapnas ne realybė.Prisimindsama tas pora dienu,tuos mūsu nuostabius vakarus,bent man.
Nežinau, ir nenoriu tai galvoti,kaip reikės tave išmest iš savo širdies, iš savo minčių.
aš noriu jog tu žinotum koks tu man esi svarbus,bet tu,tu to nesupranti ,Oo gaila.
mano jausmai tau atrodo tuoj ims ir susproks. Norėčiau ,kad vasarą,gražų vakarą prie ežero išeitumem kartu ,abu tik vienu du.Kad pagaliau tu man nebejuokaudamas ,nebemeluodamas ištartum šitus žodžius kūriu tikriausiai lauksiu ilgai,bet lauksiu su šypsena veide  "Aš tave MYLIU".
Pagaliau pasaulis būtu toks kokio tikrai norėjau.