2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

I don't know

Guliu dabar tiesiog,ir žiūriu į lubas,ir galvoju. Gal aš kvailai padariau,kad atstūmiau kai kuriuos vaikinus,kurių nereikėjo atstūmiau. Jie viskam pritardavo,neprieštaraudavo man,ir nereikėdavo niekada galvoti,kada jis man parašys,ar nori susitikti,ar aš jam patinku,nes aš tai puikiai žinojau ir man  buvo labai gerai. :)
 dabar buvau pasirinkusi tuos vaikinus,kurie su sunkiu charakteriu,sunku tiesiog juos perprasti,jie kitokie.
Kartais gaunasi taip,kad aš baiminusi ,o ne jie dėl kokio nors elgesio. Ir aš dabar nežinau,ar aš gerai padariau,atstumta tuos kurie,gal įvardinčiau labiau"kuris" buvo,toks žmogus,kuris rūpindavosi manim visada,visada parašydavo,matydavo kada man blogai,kada aš nors kiek nusiminusiu,visada viskuo padėdavo,o nesakydavo jok aš "užsiėmęs" ir panašei. Bet man tai nėra labai svarbu,išmokau neįsisvaigti labai,kad po to nekentėčiau. Aš net nežinau koks aš esu žmogus,ko aš noriu gyvenime,ką noriu studijuoti,nors man studijos kol kas toli,bet nežinau,esu pasimetusi,aš nežinau ko aš noriu,net negaliu nuspręsti kokius batus pirkti ir suknele,negaliu!! nesigauna susikonsentruoti tarp visko,ypač dėl vaikinų,noriu to,noriu kito,po to gaila,kad to nenorėjau,nu vienu žodžiu,dėl vaikinų tai tikrai nežinau pati ko aš noriu.

2012 m. gegužės 6 d., sekmadienis

выходной





 :DD



Savaitaglis buvo tikrai geras,spėjau išsimiegoti,spėjau viska padaryti,ką ir turėjau,spėjau atsipalaiduoti.  :)

2012 m. gegužės 2 d., trečiadienis

Awake now

Turiu daug ką papasakoti,bet tam nerandu žodžių.Viena kartą galvoju,jog noriu kažko šalia,kažko kas galėtų pasirūpinti manimi,nors ir savimi galiu pati rūpintis,bet norisi dar kažko šalia,po to dar galvoju,kad ne ,man nieko nereikia,nes bijau išsiskirti,kentėti,ir svarbiausia bijau įsimylėti,bet aš to noriu,noriu pagaliau būti laiminga,ilgiau nei mėnėsi. Dabar tapau tokia irzli,pikta,paniurusi,ir nebesišypsau net,nesuprantu net kodėl,nėra jokkkios prieažsties,dėl kurios taip vyktų. Labai laukiu vasaros kaip ir kiti.Kartais pagalvoju,kad reikia man laaaaaaaaaabai didelės pertraukos,bet man liūdna būtų. Pati net nežinau ko man reikia,ko aš noriu,nežinau!!
Dabar netgi pradedu galvoti apie savo ex,su kuriuo iki dabar bendrauju nors nuo mūsų išsiskyrimo praėjo apie 11 mėnesiu,tuoj bus metai,bet vistiek bendrauju,dar pagalvoju apie kita savo ex,su kuriuo nebendrauju bet su kuriuo išsiskyriau prieš 3~4 mėnesius,bet kaip jį pamatau,mano širdis suvirpa. Nežinau kodėl,bet kaip pamatau 2 laimingus žmonės,nesvarbu kokie jie būtų,godai,gezai,pankai ar normalaus stiliaus žmonės.jie vistiek žmonės,ir aš jiems pavydžiu. norėčiau turėti kažką prie kurio jausčiausi nevaržoma,laisva ir be abejo laiminga. Kartais vietoj jų įsivaizduoju save,su tam tikru žmogumi,net nesuprantu kas man darosi..
juk vasara,kam tie vaikinai,bet neee,aš kaip visada man kažko reikia. Nebegaliu tramdyti savęs.