Sienos tarp kurių esu aš, tarp kurių daugiau nėra tavęs. Kambaryje dar liko kvapas. Dangus verkia. Verkiam ir mes. Išėjai ir palikai. Daiktai dar guli savo vietose. Gėlės nuvyto. Atrodo, kad lova dar šilta. Dar vakar… Dar vakar buvai su mumis. Atsigulsiu į lovą ir paskesiu tavo paliktam kvape. Ir visą naktį verksim. Kodėl brangiausi žmonės išeina netikėtai? Ar kada nors ateis tas rytas kada išeisiu ir aš?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą