Bet vis vien nėra tokios geros nuotaikos,kaip turėtų būt.
Atrodo aplinkui tiek daug draugų,yra tas žmogus kuris gali mane užjaust ir panašiai,bet kai reikia ,kad padėtų draugų būna tada tik vienetai :)
Aš esu iš tų žmonių,kurie net priešui sunkiausį laiką,gali ištiesti ranką,bet man niekada niekas neišties,nors ir kokia aš palūžusi būčiau,na aš to neparodau,bet tenka tai išgyventi.
Tas žmogus,kuris nori būti mano vienintelis,man skiria mažai laiko,na ir mane tai begalo erzina,ir aš kartais pagalvoju,kad mums net nieko neverta. Bet tiesiog dabar vat būtent šia akimirka jaučiuosi,be nieko,niekam.
Nei draugėm,nei tam žmogui,tiesiog va tarp keturių sienų. Niekada nesu savimi patenkinta,visada save kritikuoju ir niekas negaliu sau įtikti. Negaliu atsipalaiduoti ir būt pagaliau didžiausė pochuistė,ir atsipalaiduoti,neišeina,per daug įtemptai gyvenu,noriu pailsėti nuo visko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą