Awake now

Turiu daug ką papasakoti,bet tam nerandu žodžių.Viena kartą galvoju,jog noriu kažko šalia,kažko kas galėtų pasirūpinti manimi,nors ir savimi galiu pati rūpintis,bet norisi dar kažko šalia,po to dar galvoju,kad ne ,man nieko nereikia,nes bijau išsiskirti,kentėti,ir svarbiausia bijau įsimylėti,bet aš to noriu,noriu pagaliau būti laiminga,ilgiau nei mėnėsi. Dabar tapau tokia irzli,pikta,paniurusi,ir nebesišypsau net,nesuprantu net kodėl,nėra jokkkios prieažsties,dėl kurios taip vyktų. Labai laukiu vasaros kaip ir kiti.Kartais pagalvoju,kad reikia man laaaaaaaaaabai didelės pertraukos,bet man liūdna būtų. Pati net nežinau ko man reikia,ko aš noriu,nežinau!!
Dabar netgi pradedu galvoti apie savo ex,su kuriuo iki dabar bendrauju nors nuo mūsų išsiskyrimo praėjo apie 11 mėnesiu,tuoj bus metai,bet vistiek bendrauju,dar pagalvoju apie kita savo ex,su kuriuo nebendrauju bet su kuriuo išsiskyriau prieš 3~4 mėnesius,bet kaip jį pamatau,mano širdis suvirpa. Nežinau kodėl,bet kaip pamatau 2 laimingus žmonės,nesvarbu kokie jie būtų,godai,gezai,pankai ar normalaus stiliaus žmonės.jie vistiek žmonės,ir aš jiems pavydžiu. norėčiau turėti kažką prie kurio jausčiausi nevaržoma,laisva ir be abejo laiminga. Kartais vietoj jų įsivaizduoju save,su tam tikru žmogumi,net nesuprantu kas man darosi..
juk vasara,kam tie vaikinai,bet neee,aš kaip visada man kažko reikia. Nebegaliu tramdyti savęs.