I don't know

Guliu dabar tiesiog,ir žiūriu į lubas,ir galvoju. Gal aš kvailai padariau,kad atstūmiau kai kuriuos vaikinus,kurių nereikėjo atstūmiau. Jie viskam pritardavo,neprieštaraudavo man,ir nereikėdavo niekada galvoti,kada jis man parašys,ar nori susitikti,ar aš jam patinku,nes aš tai puikiai žinojau ir man  buvo labai gerai. :)
 dabar buvau pasirinkusi tuos vaikinus,kurie su sunkiu charakteriu,sunku tiesiog juos perprasti,jie kitokie.
Kartais gaunasi taip,kad aš baiminusi ,o ne jie dėl kokio nors elgesio. Ir aš dabar nežinau,ar aš gerai padariau,atstumta tuos kurie,gal įvardinčiau labiau"kuris" buvo,toks žmogus,kuris rūpindavosi manim visada,visada parašydavo,matydavo kada man blogai,kada aš nors kiek nusiminusiu,visada viskuo padėdavo,o nesakydavo jok aš "užsiėmęs" ir panašei. Bet man tai nėra labai svarbu,išmokau neįsisvaigti labai,kad po to nekentėčiau. Aš net nežinau koks aš esu žmogus,ko aš noriu gyvenime,ką noriu studijuoti,nors man studijos kol kas toli,bet nežinau,esu pasimetusi,aš nežinau ko aš noriu,net negaliu nuspręsti kokius batus pirkti ir suknele,negaliu!! nesigauna susikonsentruoti tarp visko,ypač dėl vaikinų,noriu to,noriu kito,po to gaila,kad to nenorėjau,nu vienu žodžiu,dėl vaikinų tai tikrai nežinau pati ko aš noriu.