Kodėl tu verki? Neverk. Aš nesiekiau tavęs įskaudinti, tu pats to nusiplenei. Aš neverta tavo ašarų. Neliūdėk. Pasaulis sukasi, jis juda į priekį… Be manęs jis tikrai nesustos. Juk pats to norėjai. Sakei-abiem bus geriau. Ir nebijok, aš niekada nepamiršiu tavo šypsenos ar supykusios veido išraiškos. Tu buvai mieliausias reginys mano žalioms akims. Jos taip pat tavęs ilgėsis. Net ir Jam neleisiu, kad ištrintų tave iš mano atminties. Bent jau tikiuosi neleisti…
Ačiū Tau:
Už susitikimus-pradžioje jie buvo drovūs, bet baisiai mieli. Vėliau tapo labiau už viską laukiami, o galiausiai banalūs ir niekuo nestebinantys.
Už prisilietimus-Tavo rankos buvo pačios švelniausios pasauly. Kartais dar trūksta Tavo delno manąjame, bet manau tai laikina.
Už bučinius-Nedaug reikėjo, kad priprastume prie vienas kito lūpų. Jau pirmą kartą pasibučiavus jos susiliejo. Tu mėgdavai kandžiotis, visada vaidindavau, kad pykstu, nors tai būdavo taaip miela.
Už supratimą-Žinoma, tu toli gražu ne visada suprasdavai, bet bent jau stengdavaisi, o tai aš vertinau.
Už laimę-Supratau kas ji tokia, kai jaučiau Tavo rankas ant savo kūno. Tavo akis sekančias kiekvieną mano plaukų sruogelę. Kartais aš išrausdavau.
Už prisiminimus-Dabar tai viskas kas mus sieja.
Už nuotraukas-Jas pasilikau. Gal kada bus
Už skambučius-Tavo balsas, Tavo pauzės tarp žodžių, Tavo juokas ir dar daugiau-kažkada priklausė tik man.
Už vasaros vakarus-Kurių daugiau nebebus.
Už meilę-Jaučiausi mylima ir mylinti. Ko daugiau galėjo reikėti?
Ačiū Tau už viską.
Ir už svajones-Kurios taip ir liko svajonėmis.
Tik vis dar liko kvailas įprotis.. Sedėti prie telefono ir laukti kol vėl pagaliau išgirsiu tavo švelnų balsą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą