Negaliu taip užkniso kaip jis sako nesiparink,aš užsiemes žmogus.O Jis sako truputi palauk o poto viskas bus gerai,užkniso juodai laukti.
Ir nebežinau ,ką man daryti.Nežinau kurį rinktis su kuriuo man bus geriau,nežinauu.

Ar kadanors ,bandei suvokti ,kad jau niekada nebūsim kartu.???

Nebebūsiu tokia kaip ankščiau,aš jau išmokau pasakyti NE,ir atsispirti tavo kerams. Žinai ,bėk pas ją,bet kaip man parašysi ir bandysi vėl kažką susukti,nieko nebus. Ir aš žinau,kad jūs draugausit,bet vis vien greit išsiskirsit.

Dar sakai ,kad rūpiu,o po to jau rašai man patinka kita.Aš dėl tavęs neverksiu,ir net nesiruošiu,nors žinau ,kad tu šito tikiesi.Negaliu patikėti ,kad esi toks SUSKIS.Pasidžiauk tą kale kiek gali,susidėti su tą kuri eina pro visus ir yra tokia lopė,negaliu patikėti.Dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau,dėjau.Ir žinai? kaip pamatysiu tave,nežiūrėsiu su ašarom akyse,o nueisiu išdidžiai ir nekreipsiu dėmesio,nes tu būsi 0 mano gyvenime, 0 ir niekas.kabink tu nors ir šimta,draugauk tu nors su 1000 mergų,man negaila tiesiog po poros metų tu suprasi ir galvosi: blet koks aš durnas ką aš padariau. Galvoji per aukštai save laikau? ne nebenoriu sakyt ,kad aš šimtą kart blogesne už ja ar už kitą.

laisvė,grynas oras,griūna pro rankas.

nežinau ,net ką jau ir tebegalvoti.Myliu vieną,galvoju apie kitą.
nesuprasi,nesąmonė kažkokia.vieną dieną taip,kita dar kitaip.Tai sugrįžta senos meilės,tai naujos ir visos jos skirtingos,nebežinau net kaip ir elgtis.
Daryk ką nori..
suprask kaip nori..
Galvok ką nori..
O apsispręsti tai reikia.
Aš nežinau,ar ištiesiu einu ta kryptimi ,kuria reikia.Juk ištiesų tai niekas iki galo nežinom.Eidama šią kryptimi kuria reikia eiti, nors nežinau kuria, manau tikrai išmoksiu kažko.Išmoksiu: kaip pasirinkti vieną ir sužinoti kurį labiausiai myli. Man patinka ,kad yra žmonių kurie mane pažįsta.Žino tuos visus mano trūkumus ir privalumus.Šiandien tik išėjus iš namų pro duris įkvėpiau gryno oro,viskas pasirodė daug kitaip ir daug geriau.Pora valandų jaučiausi laminga nežinodama dėl ko,bet poto jau viskas atsistatė į savo padetį.

baltai juodas miškas..

Kartais pati savęs klausiu,kodėl,už ką aš tave myliu;?
Sakai už gražias akis? 

manau yra daug gražesniu nei tavo,bet man tavo pačios gražiausios. (: 
Už sms? Už bučinius? už meilikavimus? už apkabinimus? 
Po velnių,juk tai netikra.Kam tu man meluoji,kam sakai ,kad myli?
Ne ačiū ,iš manęs pizdavotis nereikia zuikelį. 8)
Aš ir taip graži be tavo komplimentų..
Skambini,šneki,nusišneki, siūlai eit į lauką,bet sory man  patinka kitas.Nereikia man knist proto,rašyt gražius ir širdžiai mielus žodžius,neužtenka pasakyt gatvei O mazge EINA,arba tiesiog paskambinti ir pasakyt jog myli ir nori draugauti.Netikiu,netikėsiu,nes žinau ,kad nepasikeitei.Sakyk ką nori ,nors mylėjau ,bet nusibodo laukti taigi nebeskambink ir nekviesk į baltą mišką,nes su tavimi jis man juodas..

Prietranka. :D

Žmones aš nesveika,prisipažįstu. :d aš taip laukiu kalėdų,kaip kokia debilė.Net neįsivaizduoju,kodėl aš jų taip laukiu.Tik vienas minusas,kad per šias kalėdas gausiu mažiau dovanų.Mane pagavo.Mama rėkė,sakė ,kad gausiu viena saldaini ir užteks,bet nemanau ,kad ji bus tokia žiauri ir nesveika.Bet aš vistiek jų laukiu,reikia pradėti taupytis pinigus.

Džiaugiuosi ,kad turiu tokia.

Džiaugiuosi,kad turiu tokia draugė kaip ji.Bent jau žmogus,ir ne tokios kaip kitos pasikeliančios,nukabinančios mylima vaikiną,mėginančios sukelti pavydą ir užsišikančios dėl kiekvinos smulkmenos.
Geriausė ji man.Nors to nežino,bet ir gerai. :) Nors aš būnu pasikėlus,ji moka mane nuleist ji būna pasikėlus aš ją moku nuleist.
Prie nieko tai laisvai nesijaučiu laisvai,taip kaip prie jos.Netgi prie mamos taip negaliu jaustis. : D
Muo. ;*

Pats įkarštis,nors ir šalta.

Aš taip laukiu Kalėduu.Kodėl? o kaip tu manai.Atsakymas pats paprasčiausias.
vaikinas ir geriausia draugė su kuria jau nesimačiau nuo vasaros.
naujakas Rock.tikėkimės su ranka liksiu,bet be akies. : DD
uoj siaubsim,viska iš eilės. Tragiškumas-susijęs su didelę nelaimę. (taip gali būti.)
prisiminus tuos axujėnus laikus,tai blet net ašara išbyra klausydamasi geros dainos.
tu būsi geriausia,nors ir pamiršiu,bet taip tikrai nebus(liksi geriausia ;*
Dran dan dan ir meilė mano čia paaat.
Pamiršau tave,ir ką tu man.? va imk bybi graužk vietoj morkos. : DD
Muhahaa. : DD

O man ruduo dar spalvotas ir gražus.!

Šiandien galiu pasidžiaugti ,kad nebegalvoju apie tave. ;pp tu man nebeegzistavai.
užgliučino. : D Spencer & Hill - Trespasser (Gigi Barocco Remix).
Ir aš žinau ,kad tu galvoji jog aš tave labai myliu,bet aš žinau jog nebe taip gal dabar išvis nieko nebejaučiu.
nelabai suprantu,kaip tave pamatau galvoju ,kad dar tave myliu ,bet kai nematau tavęs man būna visiškai vienodai. 
Adomas mano meilė, :DD ūūūūūūūūūūū.
šian su Gabija sumastėm jog studijuosim medicina.Wow. :DD
O Gabrielė ,šian buvo gera. ;Dp
I jus wanna. 
šian man viskas p* ir labai a*ujėnai.(rock)
Laimės turiu kaip niekados.

Jei nėra ašarų, nereiškia jog širdis neplyšta.

Bloga absoliučiai nuo visko :)

viskas plyšta ,kas tik gali.

viskas dega kas tik gali.
Viskas miršta viduje,ne išorėje.Arbatos negalima normalei gerti,kaip bloga nuo meiles,nuo jausmų nuo visų tokių nesąmonių.
Jau tokius dalykus pradėjau vadinti š*****,o ne meile.
Apsivemsiu tuoj.
Dabar pagalvoju ,o kodėl negalėčiau meilės iškeisti į 1 kilograma pačio skaniausio šokolado.
O kad būtu taip lengva.

Išeiti iš proto ir sugrįžti tas pats kaip nustumti save nuo dangoraižio stogo. Nustumti sao pačios rankom. Peržengti leistinas ir neleistinas ribas. Žodžio “stop” nėra, nebebus. Nusižeminti, suklupti ir maldauti, kad sugrįžtu tas, kuriam tu niekada nebuvai reikalinga. Tas, kurį tu laikai svarbesnį už savo gyvenimą. Tas, dėl kurio Tu dabar klysti. O kada nors tu gali pasigailėti, kad laiku neišjungiai širdį.

A♥

negaliu. .

Ji vis dar verkė naktimis supaudus savo meilę gležnuose delnuose, o jis jau buvo pradėjęs pamiršti tą skausmą.

Ji stengėsi bėgti nuo ”mūsų” nuo jo, galiausiai nuo savęs ir savo jausmų, o jis jau buvo pabėgęs

Ji vis dar kalė sau, kad jie neskirti vienas kiam, o jis jau žinojo, kad niekada nebus kartu.

Ji vis dar bijo sugrįžti nors beprotiškai nori, o jis žinojo, kad sugrįžti nebėra kur.

Ji vis dar jautė tave šalia, jį ir savo meilę, o jis buvau jau kitos glėbyje nors širdis dar priklausė jai.

a♥

Nori aš išeisiu? Viskas, kad tau nebūtų liūdna. Nereikia žodžių. Aš žinau viską, net tavo kvėpavimą. Aš būsiu šalia, jeigu tik norėsi aš juk žadėjau. Ir aš kažkada apie tave rašiau dienoraštį. Aš nenoriu, kad tu išeitum. Aš nenoru… Bet tu ir vėl išeini. Ir aš nežinau kodėl. Aš vėl rašau SMS, bet tu ir vėl tyli. Jau beveik dvykika. Gal tu miegi… O gal pasibaigė saskaita? O gal tu tiesiog bėgi pas kažką tečią į pasimatymą? Pro šali prabėgsi nusišypsosi, o aš nepastebėsiu. Aš ištrinsiu apie mus svajones, ir užrašūs dienoraštyje. Nėra meilės. Pasiliks tik tavo žodžiai, kad mes negalim būti kartu. Ir šitie gandai apie mus, mano nervų sistema prie ribos, jausmai ties sprogimą.

A♥

nes tau ir taip viskas px

Apsirenk belenkaip nes vistiek tau px, sėsk į ne savo auto,įjunk px pavarą ir varyk px keliais į px šalį.ten gyvena žmonės,kuriems px,jiems px, kad krizė,px,kad lyja ar -40 C, ir taip gyvena px žmonės,px šalį ,be vargo dauginasi,palieka vaikus belenkur ir jiems px,užaugę vaikai neniekina savo tėvų,kurie juos paliko,nes jiems..PX.taigi važiuok į tą px šalį ir gyvenk ten laimingai.

nes tau ir taip viskas px.

kada pagaliau aš pamatysiu saulėtekį ankstų rytą sėdint su jJuo ant salduvės kalno? aaah? : (

_______________________________________

hei hei hei, kaip nemėgstu tų trijų melagingų, neužtikslintų, banalių žodžių, šnabždamų į ausį: “aš tave myliu”. juos ištari nė negalvodamas, juos ištari kad pamaloninti žmogų, kad apgauti save. apsivija tave per liemenį iš nugaros, priglaudžia lūpas prie ausies ir sušnabžda: “aš tave MYLIU”, tu jam atsakai tuo pačiu ir, atsisukusi į jį veidu į veidą, pabučiuoji. xaaaxaxaaa! tuoj nukrisiu ant žemės : \ tikiu žodžiais “aš tave myliu”, prieš tai tą parodant kitais žodžiais. nebūtina to kartoti dažnai. galima ir kitaip parodyti meilę. žodžiai “aš tave myliu” tinka vakare, sėdint balkone ir stebint žvaigždes su cigarete, vyno taure arba arbatos krūzu rankoje. dar geriau, jei lija ir esat abu apsikloję vienu pledu. tada tinka šie purvini žodžiai. bet ką čia purpurpurpinėju?

nerūkiau jau virš savaitės. didžiuojuosi savim, nepasinešiau matyt šia pramogėle. netgi kai A rūkė šalia manęs ir pūtė dūmus tiesiai man į nosį, aš apmoviau save ir susiraukiau: “FE, ŠLYKŠTU” xixi, prajuokinau čiuju ją (blush). bet pavyko! man pavyko! - kokie saldūs ir mieli tie žodžiai. nūūū ir myliu aš juos. kai būs mėnuo, nueisiu suvalgysiu mega giga tortą su šokoladiniu kremu ir būsiu apsišokoladinusiais žandais, xa o vėliau vemsiu ir sakysiu: “niiekada nebenorėsiu šitų suknistų tortų ble”. pffffffff aišku mėnesio dar neištversiu. žinau, kad parūkysiu. kažkas pasiūlys “pavaišint” arba aš pati pasiprašysiu, turėdama gerą pretekstą: ” nervinuos ” *krenta nuo kėdės iš juoko* . meow, netgi internete, pvz DA visada ieškau rūkančių nuotraukų (mm).

“tikrai tikėkis, nes atsiprašau nuoširdžiai, bet nieko išskyrus simpatiją kolkas tau nejaučiu ir noriu bent mėnesį pabūti laiswas…”

sušiktai jaučiuosi, jei tiesą pasakius ir nieko ‘nepagražinus‘ . norisi ištrinti visas tas žinutes, kurias vadinu “VISKAS, KAS LIKO NEIŠTRINTA”. norisi ištrinti numerį to žmogaus, norisi išsipjauti sau akis arba - geriausiai būtų - išsipjauti iš savęs širdį ir niekada nebemylėti. niekada niekada nebebūti naiviai, niekada niekada nebejusti to skaudžiausio skausmo, kurį gamina širdis. dar būtų neprošal nusipjauti pirštus, kad šie nebemaigytų mygtukų telefone, kad šie nesumąstytų vėl parašyti saldžią žinutę ar paskambinti ir… ir vėl užkibti už kabliuko. už TO PAČIO kabliuko eilinį kartą. NEKENČIU NEKENČIU NEKENČIU NEKENČIU NEKENČIU SAVĘS! // “neprasidėk tu su juo šitaip stipriai, nes jis tave gali lbj lbj įskaudinti” \\ ir mano atsakymas mintyse: “jis? NIEKADA, nebenusišnekėk, pfff”. dabar aš tam žmogui, kuris tuos žodžius parašė, neišdidžiai nusilenkčiau ir pabučiuočiau kojas. jeigu su ja nebūčiau susipykus.

dabar taip norėčiau to žmogaus, kurio žinutes TURIU (bet nedarau) ištrinti, paklausti visokių įvairių dalykų.. “ar verki naktimis?” ; “ar tavo širdis buvo sudaužyta į šipuliukus?” ; “koks tavo pats žiauriausias prisiminimas, žiauriausia akimirka?” ; “ar kada mąstei apie savižudybę?” ; “ar esi jautęs tuštumą?” ; “ar kada buvai vienišas?” ; “jei buvai, ar verkei tą akimirką?” ; ir dar daug ko. dabar norėčiau su juo palakstyti lietuje, išsimaudyti sniege, pamatyti saulėtekį kartu, juoktis iki susilenkimo, padaryti vienas kitam šukuosenas, nusifotografuoti, palakstyti kviečių pievoje, skinti gėlės ten, kur draudžiama, piešti ant sienų vakarais, naktimis, per lietų, sėdėti stadione ant žolės ir šnekučiuotis. šnabždėti į ausis viena skitam.. piešti vienas kitam tatuiruotes.

EIK ŠIKT,,,

love, coffee & cigarettes

gaunu sms’ą “nu ką man daryt, kad tave taip dievinu? :*” ir.. mane supykina. seniau myždavau iš laimės, o dabar sviedžiu telefoną į sieną ir verkiu. nes pasitikėjimas dingo.

aš nebetikiu, kad kas nors jaučiasi taip, kaip aš

aš nebetikiu, kad rūpiu

aš nebetikiu, kad mano tėtis pasikeis

aš nebetikiu, kad esu verta meilės

aš nebetikiu, kad turiu širdį

aš nebetikiu, kad tėvai išsiskirs (bet reikia tikėtis)

aš nebetikiu, kad “YES, I CAN!”

aš nebetikiu, kad išsitaisysiu ketvertus

aš nebetikiu, kad yra žmonių, kurie nori būti su manimi

aš nebetikiu……………………………………………….

žinau, kad negalima nuleisti rankų ir verkti “aš pats nelaimingiausias” ; todėl nenoriu tokių komentarų kaip “tu turi išmokti įžvelgti gerąsias gyvenimo puses” - aš viską puikiai suprantu. tačiau man nebeišeina. nebemoku. nebegaliu. man taip skaudu.

nebegaliu stebėti žvaigždžių, jos degina mano širdį. nebegaliu stebėti įsimylėjelių, susikibusių už rankų, man pjausto širdį. nebegaliu stebėti saulėlydžio, ilgesys dusina širdį. ką, po velnių, aš galiu?! sėdėti namie, bliauti, klausytis lyrinės muzikos, gerti juodą kavą ir norėti parūkyti. juokinga,ane? eik, prajuokink sieną.

Jei tavo širdis būtų kalėjimas - norėčiau būti uždaryta jame iki gyvos galvos.

Pasakyk,pasakyk ,pasakyk~3 kartus man pasakyk Tu mane myli. ir aš patikėsiu.

Du kartus jau pasakei, lauksiu kol pasakysi trečia.

Tada aš patikėsiu.

Tu atsiradai tada, kai man to labiausiai reikėjo.

Ir aš Tave myliu. Myliu. tikrai.

Mylėjau net tada, kai šalia buvo kitas, o šalia Tavęs kita.

Bet aš mylėjau, nors buvau nuleidus rankas, ir net nežinojau kad visą tai yra abipusiai jausmai.

Mylėjau, bet tylėjau. Savo ir Tavo labui.

Ir nuo tos vienos žinutes :

Labas, kaip laikaisi? : )

Viskas pasibaigė:

Aš Tave myliu.

ir...

Jei tavo širdis būtų kalėjimas - norėčiau būti uždaryta jame iki gyvos galvos.

XoXo**~

TU neįsivaizduoji kaip laukiu žiemos. Klausi kodėl?

TU neįsivaizduoji kaip laukiu žiemos. Klausi kodėl?

1. Atsakymas toks: paprasčiausiai ašara ant mano skruosto sušals-nebeverksiu. Jausmai užsikapstys sniegu-nebejausiu. Pamiršiu Tavo vardą. Nebemylėsiu. Atrodo neįtikėtina? Pripažįstu. Bet aš jaučiu kaip su šąlančiu oru mano jausmai iškeliauja. Su kiekviena akimirka jaučiu kaip išsivaduoju iš skaudančio ir duriančio širdį karsto. Pagaliau. Nuo šiol tikėsiu posakiu: - ,,laikas visagalis”.

Kaip aš myliu, manęs nemyli niekas, kaip mane myli,nemyliu aš.

Viskas. Negaliu. Maniau, kad neesu jautri mergytė, kuri lieja ašaras dėl meilės.

Šiandien pas mane atėjo draugė. Per pc buvo įjungta daina. Sena. Apie meilę, žinoma. Timati - Liubov i Mir.mp3. Apsiverkiau. Viena gražutė, smulki ašarėlė nuriedėjo. Draugė sako - ,, kas yra”? Aš - ,, nieko”. Ji ,, neverk,visus prisiminimai aplanko”. Aš - ,,prie ko čia tie prisiminimai, tu nežinai dėl ko verkiu. Tiksliau aš neverkiu”. Bandžiau išspausti šypsenėlę, nelabai pavyko. Noriu meilės po galais. Manęs niekas nemyli. Tik aš galiu mylėti. Kaip aš myliu, manęs nemyli niekas, kaip mane myli,nemyliu aš. Skaudu. Negaliu apie jį negalvoti. Aš nežinau ar man jam stiprus susižavėjimas, ar meilė. Kartais noriu išrėkti per visą namą, per visą savo rajoną kaip aš jį myliu ir noriu jo. Tada jau susitvardau ir nusiraminu. Nors žinau, kad tas vaiduoklis sieloje mane laiko suvaržytą… Ką man padaryti, kad būčiau laiminga, kad mylėtų mane? Aš noriu, kad mane apkabintų. Stipriau negu stipriai. Ir pabučiuotų. Švelniau negu švelniai. Kiek galima laukti meilės, o ypač kaip jos labai reikia ???

Šian su geriausia gyvenime nuotaika,ah nuostabu.
Atsibodo sedėti namuose,net norisi eiti į mokykla.
Dabar gal neberašysiu apie ta meile,o džiauksiuos gyvenimu kaip ir kito žmones. : ))





xOxO.*~

Myliu gyvenimą.!

Eina naaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa.
Tokia laiminga nežinau negaliu laime neapsakoma.
nežinau kodėl ,bet šypsena iki ausų.
džiaugiuosi lyg būčiau išpildžiusi savo svajone.
Bet ant vakaro vat vistiek kažkas turi sugadinti nuotaika.
Bet vistiek aš džiaugiuosi šia diena ir šio gyvenimo minute.!!!
xOxO.*~

Meilės žaizdas užgydo tik tas kas sužeidžia...

galėtu būti sapnas.

Jaučiu šiuo momentu ,kad nebeturiu nieko...
Ne,negaliu sakyti ,kad nieko liko mama ,tėtis,sese.
Bet draugė. .
Kuria,tikėjau nx nugara atkišo.
Labai madinga turbūt šiais laikais,taip nes ji gi daug ką žino..
Teisingai mama ir sakė,geriausios draugės gyvenime neįmanoma turėti.Ji keičiasi.
mylėt atrodo kartais nieko nebe,myliu nes velniškai nusibodo,tos ašaros tie "tipo" pjaustymaisi ir panašiai.
Nu nemyli tai nemyli,ką jau padarysi(pamiršk),kam kentėti ir žalot save.?Nu nereikia.
Ir aš kartais pagalvoju,šitiek prisikentėjau dėl kažkokia suknisto berno ,kuris nekreipė į mane dėmesio skaitykim naudojosi, ir dar leido gandus. .
O aš dėl jo liejau savo milijonines vertes ašaras.Dabar supratau,kad aš tik paauglė ir viskas tik prieš akis.Manau tai yra žiauriausia,kaip galvoji ,kad ji tavo draugė bet ištikrųju ji yra paskutinė šiukšlė kuri iškrito iš mano gyvenimo.Jei ji vaikas ir nesupranta kas yra tikra draugė,tai kažinau yra jos bėdos.Dviviaidės man nepatinka.Manau nebutu ir nėra tokių žmonių kuriems patinka dvyveidžiai.Dabar į kiekviena draugą atsižvelgsiu ar jis gali būti tik draugas,tada geras draugas ir tikras ,bet manau ,kad geriausio nebus. .

♡....

..Lauksiu..♥

Kartais taip norėčiau įlysti į spinta ir prasėdėti ten visą likusį gyvenimą. Nieko nematyti, nieko negirdėti, nežinoti kaip kas gyvena. Nusibodo visos nesamonės, kas nors paaiškinkit man kodėl paauglystė toks sunkus metas? Kodėl rytas turi prasidėti puikiai, o vakaras pasibaigti ašaromis arba atvirkščiai? Kodėl viskas negali eitis kaip per sviestą? Kodėl kitiems viskas paprasta, tik spragt piršteliais ir turi viską, laimę, meilę, draugus, nuostabią šeimą? Aš nesiskundžiu, kad viskas mano gyvenime beviltiška, tiesiog nusivylimų tiek daug, kad net nepamenu tokios dienos, jog nepagaučiau savęs galvojančios kaip išspręsti vieną ar kitą problemą, ar manęs neapgaudinėja draugė, draugas, vaikinas. Tokios nesveikos mintys galvoje.

Taip norisi atsipalaiduoti… Ankščiau išvažiuoji į užmiestį, visos problemos pasimiršta, dabar jos keliauja kartu. IR užima didžiąją dalį tašės kuri ir taip plyšta nuo šlamšto kurio nuvažiavus tirkai neprireiks. Karšta beproto, rodos norėtūsi paplaukioti ežere, bet nuo nostalgiškų minčių spūsties, užmiršti kur esi, nenori nei šalto vandens, nei draugų kompanijos. Linksmybės visiškai neberūpi, viskas atrodo taip nesava. Ir manau dar ne pabaiga, širdim jaučiu, jog dar ne metas ramybei…

XoXo**~

Pasaulyje gyvena 6.657.321.654 žmonių,O man reikia tik tavęs.

O dieve kaip senai,čia jau buvau,net nebepamenu kada.

Man nereikia to gražuoliuko iš paralerinės klasės.

Man nereikia to žavaus blondino, kuris visad man šypteli.

Man nereikia moksliuko, su kuriuo dariau fizikos labaratorinį.

Man nereikia draugės pusbrolio, kuriam akivaizdžiai patinku.

Man nieko nereikia, iš visų, ką aplink turiu nereikia nei vieno.

Tik tavęs, nesvarbu, kad nemoki čiulbėt viliojančių žodžių, nesvarbu, kad neturi vandenyno mėlynumo akių, nesavrbu, kad nedovanoji kas dien man gėliu, dabar jau niekas nesvarbu!

Pasaulyje gyvena 6.657.321.654 žmonių,O man reikia tik tavęs.♥

Vasara.

Vasara negaliu patikėt ji baigesi.
O meilė tapati. .
Negaliu,negaliu pamiršti.
Draugauti dabar su nieko nenoriu.
Nebenoriu vaikišku nesamonių,sunku man nebegaliu patikėti ,kad vis dar tave myliu.
O šūlioj nebematysiu tavęs.

kaip užpisa.

Manau,jog jį pamiršau,bet nežinau,taip mano protas,o širdis,ką sako širdis.? -pati savęs klausiu,nors nežinau.
Dabar to kurio noriu labiausiai,atrodo jog atsuka nugara man. M A N.
Viskas apsisuka. pirmiausia ~ tik praradusi supratau jog myliu.
Dabar galvojau , ir galvoju jog pamiršau.
Gaunu jo žinutes,kad jis pakilo į viešuma ,kad jo nori visi. T O B U L Aaa.
Nekenčiu savęs.
Kodėl,tiesiog negaliu ramiai gyventi be skausmo,be nemigu,be abejonių, ir be visokių nesąmonių.
Daug kas sako ,kad tai neįmano,aš sakau jog įmanoma ~ kol neįsimyli pati pirma kartą.
Viskas nuo to ir prasideda.

Ką pastatau viskas griūna,bandau statyti suklumpu,vėl statau kažkas pakiša koja patiko,poto sunkiai statydama vėl bandau atsikelti ir pagaliau pastatyt tai ką norėjau sudėjau savo visas viltis,bet viskas nebepakeiu nes kojos linksta.

Sustabdykit pasaulį! aš noriu išlipti.

Ar gali prieiti? Nesitikėdamas nieko ir žinodamas kiek daug aš tikiuosi iš Tavęs..? Ar gali apkabinti? Taip stiprei,kaip moki tik Tu. Juk dabar man trūksta tik Tavęs. Tik Tavo rankų. Tavo bučinių. Tavo šypsenos ir akių. Juk tiek nedaug prašau. Net neprašau palikti jos ir grįžti. Prašau pabūti su manim nors 5 minutes,kad ir nekalbėti,kad ir nieko nebedaryti tik leisti man pažiūrėti į Tavo žalias akis ir vėl gyventi. Toliau… Be Tavęs.
Nebemoku surasti žodžių,kurie būtų nebanalūs ir nenuvalkioti ir kurie tikroviškai nusakytų,kaip labai Tavęs pasiilgau. Ir kaip nuoširdžiai linkiu tų visų gerų dalykų. Bet linkiu,tikrai.

Dabar man liko tik nuostabūs,bet netikri žodžiai,mintinai iškalti Tavo žinutėse.

Užsimerk,dabar tau skaudės.

Jie sėdėjo ant savo suoliuko. Snigo. Buvo šalta,bet jis net nesiruošė jos sušildyti. Mergina jautė,kad kažkas ne taip:
-Mantai,kas Tau? Keistas tu kažkoks…
-Nieko man nėra,-nusijuokia.
Mergina laiko ašaras:
-Juk pažystu tave… Šiandien buvai su ja,taip?
-Nepradėk ką,Karolina?
-Užsimerk, dabar Tau skaudės.
-Ką?
Ji atistoja ir nueina. Į veidą lyg stiklas dūžta krentančios snaigės,bet ji jų nejaučia,jos karštos ašaros jas ištirpdo. O jis net nesistengia vytis,sėdi ir šypsosi:
-Neišdrįsi manęs palikti,-sušunka ir tyliai priduria: -per daug stipriai mane myli.
Ji girdi,bet nesiruošia atsisukti. Širdis šaukia sustoti,o kūnas veržiasi į priekį. Šį kartą ji širdies nebeklausė. Ji per daug kartų ją išdavė ir įskaudino. Mergina pasiekė namus. Įėjo į vidų ir nubėgo į savo kambary. Tėvai niekada ja per daug nesirūpino,taigi nebėgo iš paskos klausinėdami kas atsitiko. Ji verkė. Vaikščiojo,šokinėjo,gulėjo,sėdėjo ir verkė. Ašarų niekaip nepavyko sustabdyti. Ji jautė begalinį skausmą. Juk jis buvo kitos glėby, ir vėl… Net neneigė to. Ir net nebandė jos sustabdyti.. Skambutis:
-Saule?
-m?
-Pyksti?,-susikrimtęs klausia jis.
-Tau skaudėjo… ,-ji nusikvatoja.
- - - - - -
Pokalbis nutrūko. Ašarų neliko. Viskas pasibaigė. Rami naktis,rytas. Kita diena,kitos svajonės ir darbai, kiti žmonės ir kiti jausmai. Ji pamiršo jį, jis šiandien to padaryti negali,bet kas žino,kas bus rytoj… Gal ir vėl nutrūks kažkieno pokalbis, ašarų neliks, viskas pasibaigs, rami naktis,rytas. kitos svajonės ir darbai, kiti žmonės, bet tie patys jausmai…

Aš Kieta, O tavo Kietas?

Buvau kvaila ir tavo melo nemačiau,
Beprotišką tau meilę aš jaučiau.

Atrodo,kad kuo toliau,tuo labiau kiekviename įraše paminiu Tave. Atrodo,kad sakiau,jog pamiršiu,bet tikriausiai blogai atrodė. Nemoku pamiršti… Kuo toliau-tuo sunkiau.
Ir šypsokimės,nes rytoj gali būti dar blogiau.

Vakar palikai savo panelę,o kai aš tokia “smalsuolė” paklausiau:
-Dėl ko? -Laikiau sukandus lūpą.
-Nes Tik Tave Myliu. -atšovė.
Lūpą paleidau ir išsižiojau. Tylėjau nes nežinojau ką pasakyti,galiausiai-padėjau ragelį. Nežinau ar tikėjausi tokio atsakymo. Ne,nesitikėjau. Gal po tiek laiko mūsų nebendravimo buvo miela tai išgirsti.
Bet žinot? Aš netikiu. Jis nemyli. Jis suknistas melagis. Tas jo “Nes tik tave myliu” nuskambėjo taip suvaidintai,taip paprastai ir banaliai lyg tai jau būtų pasakęs dar 5-ioms merginoms prieš tai. Ir taip jis mielas,taip,dievinu jo balsą,bet neapkenčiu melagių ir jei jis pasidarė toks,tikiu,kad greit išmoksiu nekęsti ir jo. Ir duodu 100%,kad ta kalė padarys viską,kad jis vėl grįžtų pas ją. Bet aš kovosiu,aš neleisiu jai džiaugtis ir tikrai nepasiduosiu. Tik ne jai. Ir aš šiek tiek bijau…
Bijau,kad per tą laiką Jis ją pamilo labiau,nei mylėjo mane. Ir bijau,jog pabaigoje jis vistiek palinks į jos pusę.

Kaip į pašto urną,taip į Tavo burną,kale.

Atleiskit už tokį piktą įrašą,bet tikriausiai net neįsivaizduojat kokioj šūdinoj situacijoje dabar esu. FUCK IT ALL.

Kartu Mes-viskas. Niekas-po vieną.

O gal tik aš be Tavęs niekas?

Žinau,kad tai LABAI blogai,bet pradedu ilgėtis to Tavo perdėto dėmesio,tosnuoširdžios meilės.
Negalvojau,kad atstūmus Tave,kentėsiu pati. Ir vis labiau pasiilgstu Tavo apkabinimų,nesvarbu ar jie mokėdavo šildyti,ar ne,jie buvo Tavo. Bet dabar Tu neapsikabini,net nedrįsti atsukti akių… Kur dingo Tavo dėmesys,nuo kurio kartais net pykindavo? Dabar jo neliko. Ir netekus-pradedu ilgėtis. O kur mūsų meilė? Tiksliau Tavo meilė,o mano prisirišimas (nemanau,kad Tau jaučiau meilę). Man tiesiog Tavęs reikėjo. Diena iš dienos reikėjo vis labiau. Reikia ir dabar.
Aš dar likau prisiglaudus prie Tavęs,šalia. Bet jau ne kartu.

Ir nekaltinu Tavęs. Reikėjo ankščiau susiprasti,kad mano širdžiai Tu-daugiau nei draugas. O ir Tavo apkabinimai šildė,aš tik bijojau tai pripažinti.

Žinau, kad skaitydamas tai-Tu dabar verki.

Tu niekada nemėgai mano klausimų, nes niekada nežinodavai teisingo atsakymo. Tu nemėgai mano apkabinimų, nes aš niekada nemokėjau pirma tavęs paleisti. Tu nemėgai melo, o kartais meluoti privalėdavau. Tu nemėgai mano ašarų, dėl to pirmas atsiprašydavai. Tu nemėgai šaltų prisilietimų, bet aš stengiausi iš visų jėgų juos paversti šiltesniais. Tu nemėgai mielų žodelių, arba mėgai, tik jų niekada negirdėdavai iš mano lūpų. Tu nemėgai pripažinti tiesos, vis kartojai, kad mums ir vėl pavyks, kad ir vėl viskas bus gerai. Tu nemėgai šalčio, todėl sniego angelus darydavau viena. Tu nemėgai šokoladinių ledų, o aš juos valgydavau kiekvieną karštą vasaros dieną. Tu nemėgai, kai kiti vaikinai būna su manimi, bet man buvo gera jaustis reikalingai ne tik tau. Tu nemėgai kai aš rūkydavau, todėl prieš kiekvieną susitikimą su tavimi-surydavau pakelį gumos.
Bet ar kada pasidomėjai ko aš nemėgau? Ko trūko man? Ko aš norėjau? Tu buvai per daug paskendęs savo pasaulyje, kurio spalvos ne man, kurio filmai tik apie meilę, kuriame nėra šokoladinių ledų, kuriame aš turėčiau priklausyti tik tau. Tas pasaulis ne man. Jame ir saulė per ryškiai šviečia, o jos spinduliai degina veidą ir delnus.

Ten aš neišgyvenčiau, man kartais per daug reikia ramios nakties, sėdėjimo balkone, cigaretės rankoje ir svajonių, naivių svajonių, kurios Tavo pasaulyje neegzistuoja.

you think you know me? better think twice.

Ir kodėl niekada negali būti taip, kaip tu nori? Kodėl negali turėti to, apie ką svajoji? Kodėl nors kartą negali kas nors nesušikti nuotaikos dieną, kuri rodos jau viena geriausių pastaruoju metu? K O D Ė L ?

NX, nežinau kas man yra, bet jau šią savaitę tai norėčiau ištrinti iš savo gyvenimo. Gaila, kad tai neįmanoma. Rodos viskas blogai, niekas netinka, nieko nereikia, nieko nenoriu… Ai, noriu. Vasaros. Tai tikriausiai vienintelis dalykas, kuris dabar priverstų mane nusišypsot.

O kąą jau kalbėti apie Tave… Kad ir kaip bandžiau susigrąžinti-nepavyko. Ir man atrodo, jog atėjo laikas, kai aš nuleidžiu rankas. Pasiduodu, nors niekada nebuvau viena iš tų... Tiesiog gaila savęs. Tiesiogine to žodžio prasme, man gaila.

Kam dar tikėtis, kad palikęs ją-grįši? Kam eiti savo keliu ir vis pasukti akis į tavąjį? Kam bandyti atstatyti tai, kas senai sugriauta neatstatomai? Kam siekti tavo rankos, jei tavoji manąją paleido? Dar sakiau, kad naivus esi Tu… Lyg jau pati nebuvau naivi tikėdama Tavo pasakaitėmis.

I’m sick and tired of hearing all about my life,

From other bitches with all of your lies,

Honestly, I think it’s kinda funny that you waste your breath talking about me,

Got me feeling kinda special really.

Tavo lūpos pamiršo kaip tarti mano vardą.

-Ei, viskas blogai kai TU išėjai!

Kai ašaros užlieja akis ir nieko nematau. Kai atidarau savo kambario duris ir pamačius tavo dovanotus daiktus užtrenkiu jas. Kai su kiekviena tavo suplėšyta nuotrauka drąskau save iš vidaus. Kai žinau, kad rytoj tu išvyksti ir kito kelio nėra. Kai prisimenu rudas akis, kurios veda mane iš proto, tuomet pradedu šiurkščiai ir lėtai lyginti delnais savo plaukus. Kai suprantu, kad viską kas buvo man brangu nesusigrąžinamai praradau. Kai žinau, kad daugiau niekada nebesusitiksim. Kai paskutinį kartą pamačiau tavo akis, jose spindėjo trupinėlis baimės. Kai iš nevilties paprašau tėčio cigaretės, tada jis užduoda begalybę klausimų, bet nei į vieną iš jų atsakyti negaliu. Kai gilios pusnys surakina kojas ir negali pajudėti. Kai tamsoje sugebu surasti vieną tašką, vietoj kurio, po kiek laiko atrandu tavo veido bruožus. Kai išgirstu savo telefono skambėjimo toną, krūptelėju ir paėmus jį trenkiu į sieną. Kai prisiminimai spaudžia galvą, atremiu ją į savo kelius ir užsimerkiu.

Dabar man noris skambint Tau ir pro ašaras sakyt:

-Ei, viskas blogai kai TU išėjai!

Ei, kur dingo mūsų meilė? Kas atsitiko tavo rankoms? Jos daugiau nebeliečia manųjų. Tavo lūpos pamiršo kaip tarti mano vardą. Akys senai nežvelgia viena kryptimi. Kas po velnių sugriovė viską per vieną dieną, kai mes tai statėme tiek laiko? Net tavo rankų randai ant mano kūno nusiplovė. Nusiplovė tavo kvapas, kuris kažkada buvo įsigėręs į mano marškinėlius. Tavo telefone neradau savo nuotraukų, jas pakeitė kitos merginos. Ir man velniškai sunku į tai nekreipti dėmesio, to nepastebėti… Man velniškia sunku būti angelu, kai esu pragare. Tu nesuprasi.
NIEKADA nesuprasi. Nesuprasi, kad tai aš nebeleidžiu priartėti. Tai aš įsakiau tavo lūpoms pamiršti mano vardą. Tai aš leidau vandeniui plauti savo švelnią odą, kad neliktų nei vienos tavo žymelės ant mano kūno. Ištryniau visas savo nuotraukas iš tavo telefono, nes aš nenoriu, kad tu mane prisimintum.Nenoriu, kad prisimintum tą mergaitę, kuri kažkada tau buvo visas pasaulis ir kai ji išėjo, tau neliko nieko Ir aš praeisiu taip, lyg nebūčiau kritusi kartu, lyg nebūčiau vakar laikiusi tavo drebančios rankos, praeidama sunaikinsiu visus likučius. Jokių prisiminimų. NEPALIKSIU NIEKO. Nepyk, bet aš tik noriu, kad tau mažiau skaudėtų.

kvailutė širdis įpranta jausti tai, ką įpranta sakyti lūpos

Don’t play games with a girl, who can play them better.

Jei aš tau nieko nereiškiu-nesakyk man to, juk nenori manęs skaudinti. (?)
Jei žaidi su manimi-neišsiduok, gal taip kas dieną pavyks pasiekti sekantį level’į.
Jei meluoji-neatskleisk tiesos, tiesa skaudina.
Jei tyli-tylėk, aš neliepsiu tau pasiaiškinti. Aš suprasiu ir tavo tylą.
Jei nepasiilgsti-išbučiuok pamatęs, kad galėčiau jaustis mylima.
Jei nenori daugiau manęs matyti-kiekvieną vakarą kartok, kaip nori greičiau susitikti, apkabinti.
Jei nekenti mano žvilgsnio-laikui bėgant jis vis vien tau taps brangiausiu prisiminimu.
Žaisk, aš leidžiu. Man patinka. Tik tu nesupranti, kad taip tu griauni save, ne mane. Taip bemeluodamas Tu pradėsi tuo tikėti, nes juk kvailutėširdisįpranta jausti tai, kąįpranta sakyti lūpos. Tik tada man tavęs jau nebereikės. Yra ir daugiau norinčių pažaisti jausmų ir meilėsžaidimus, daugiau tų, kurie tikisi laimėti, ir kiekvieną kartą vis daugiau tų, kurie beviltiškai pralaimi.

šypsokis,rytoj bus dar blogiau

Tikriausiai nieko nėra blogiau, kai dvi geriausios draugės myli tą patį vaikiną. O gal dar blogiau kai jis taip pat jas abi myli?

Jis-idealiausias mano matytas reginys. Tai jo lūpos kuždėjo man, kad niekada nepaliks. Tai jo rankos glostė manąsias. Tai jo šypsena ir akys vertė viską pamiršti ir įsisiurbti į jo lūpas. Tai dėl jo aš viską atiduočiau. Tai jis mane privertė pamiršti tą, kurį kažkada beprotiškai mylėjau.

Ji-mano geriausia draugė. Turėčiau jai būti dėkinga už viską, ką ji dėl manęs padarė. Myliu ją. O ji myli jį, myli pamiršusi mūsų draugystę.

Jis ir Ji buvo kartu. O aš ir Jis buvom draugai. Pradėjau jausti kažką šilto, kai jį pamatydavau, kai jis mane apkabindavo. Stengiausi jo vengti… Juk Ji mano Draugė. Bet po kelių atsitiktinų susitikimų, supratau, kad jis man ne tik draugas. Po kelių jo karštų bučinių supratau, kad aš jam taip pat ne tik draugė. Jis ją paliko, paliko dėl manęs. Ji kentėjo, o to nenorėjau nei aš, nei Jis. Taigi jis vėl grįžo pas ją, nežinau ar iš gailesčio, ar iš meilės.

Ir aš kitokia “draugė” nei Tu. Aš neprašysiu jo grįžti. Net jam grįžus užtrenkčiau visas duris. Kad ir kaip kūnas maldautų jo rankų, kad ir kaip lūpos drebėtų nuo šalčio, kad ir kaip ašaros riedėtų iš žalių akių, aš jam to neleisiu. Nes Tu mano Draugė. Ir niekada, daugiau niekada Tau neleisiu kentėti dėl mano kaltės.
Tik man skaudu… Skaudu, nes Jis PAŽADĖJO. Pažadėjo man visada būti kartu. Ir man skaudu, be galo skaudu, nes aš taip pat naiviai Juo ir tikėjau.

What the hell do we do now??

Ir Tu apsimeti,kad nepastebi manęs praeinančios ir žiūrinčios į Tave,trokštančios,kad ir Tu pažiūrėtum. Apsimeti,kad manęs negirdi,kai kalbu su Tavo draugais,o Tu stovi šalia. Apsimeti,kad nenori apkabinti,nors kiekvieną kartą pastebiu Tavo drebančias rankas. Apsimeti,kad beprotiškai ją myli,nors pats žinai-aš užimu didžiausią vietą Tavo širdyje. Apsimeti,kad nenori visko susigrąžinti,bet aš žinau,kad atsukęs laiką atgal-nieko nekeistum,net jei dabar ir skauda. Pasakyk,kad klystu.
Tu tyli. .

Kodėl tu verki.?

Kodėl tu verki? Neverk. Aš nesiekiau tavęs įskaudinti, tu pats to nusiplenei. Aš neverta tavo ašarų. Neliūdėk. Pasaulis sukasi, jis juda į priekį… Be manęs jis tikrai nesustos. Juk pats to norėjai. Sakei-abiem bus geriau. Ir nebijok, aš niekada nepamiršiu tavo šypsenos ar supykusios veido išraiškos. Tu buvai mieliausias reginys mano žalioms akims. Jos taip pat tavęs ilgėsis. Net ir Jam neleisiu, kad ištrintų tave iš mano atminties. Bent jau tikiuosi neleisti…

Ačiū Tau:

Už susitikimus-pradžioje jie buvo drovūs, bet baisiai mieli. Vėliau tapo labiau už viską laukiami, o galiausiai banalūs ir niekuo nestebinantys.

Už prisilietimus-Tavo rankos buvo pačios švelniausios pasauly. Kartais dar trūksta Tavo delno manąjame, bet manau tai laikina.

Už bučinius-Nedaug reikėjo, kad priprastume prie vienas kito lūpų. Jau pirmą kartą pasibučiavus jos susiliejo. Tu mėgdavai kandžiotis, visada vaidindavau, kad pykstu, nors tai būdavo taaip miela.

Už supratimą-Žinoma, tu toli gražu ne visada suprasdavai, bet bent jau stengdavaisi, o tai aš vertinau.

Už laimę-Supratau kas ji tokia, kai jaučiau Tavo rankas ant savo kūno. Tavo akis sekančias kiekvieną mano plaukų sruogelę. Kartais aš išrausdavau.

Už prisiminimus-Dabar tai viskas kas mus sieja.

Už nuotraukas-Jas pasilikau. Gal kada bus gera prisiminti. Tada, kai palietus-neskaudės.

Už skambučius-Tavo balsas, Tavo pauzės tarp žodžių, Tavo juokas ir dar daugiau-kažkada priklausė tik man.

Už vasaros vakarus-Kurių daugiau nebebus.

Už meilę-Jaučiausi mylima ir mylinti. Ko daugiau galėjo reikėti?

Ačiū Tau už viską.

Ir už svajones-Kurios taip ir liko svajonėmis.
Tik vis dar liko kvailas įprotis.. Sedėti prie telefono ir laukti kol vėl pagaliau išgirsiu tavo švelnų balsą.